- paukštlekis
- paũkštlekis sm. (1), paũkštlėkis (1) Kltn, paukštlekỹs (3b) Rs, Skr, paukštlėkỹs (3b) J 1. KlvrŽ, Pvn laikas, kai paukščiai parskrenda ar išskrenda: Daba pats paũkštlėkis, dėl to žąsys taip girga Vdk. Paukštlekė[je] yr gimęs, ir yr toks neramus (priet.) Šv. Par paũkštlekį nenutrauk (nenustok žindyti) vaiko – labai lakstys Krš. ║ laikas, kai paukščiai parskrenda tūpti, prietema: Tuo paukštlekiu eisiam pasivaikščioti Kl. 2. PrD150 rugsėjo mėnuo.
Dictionary of the Lithuanian Language.